Trečiadienis, 7 gruodžio, 2022
PradžiaBe kategorijosArkivyskupas G. Grušas Aušros Vartų atlaiduose: pasipuoškime gailestingumo darbais

Arkivyskupas G. Grušas Aušros Vartų atlaiduose: pasipuoškime gailestingumo darbais

Dalinamės Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo homilija, sakyta šv. Mišiose Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaiduose Vilniuje lapkričio 13 d.

Brangūs broliai vyskupai, kunigai, sesės vienuolės, brangūs broliai ir sesės Kristuje,

sulaukėme artėjančios liturginių metų pabaigos. Lapkričio mėnesį pradėjome Visų Šventųjų iškilme ir Vėlinių oktava. Dabar prasideda Gailestingumo Motinos atlaidai, bet liturgijos skaitiniai toliau mus veda mąstyti apie paskutiniuosius dalykus, apie pasaulio pabaigą, apie ženklus, kurie pasirodys. Tų ženklų laukiame jau 2000 metų.

2000 metų kartojasi ir gamtinės nelaimės, ir karai visame pasaulyje. Tų baisenybių ir ženklų ir šiuo metu netrūksta. Vyksta karai – arčiausiai šiuo metu Ukrainoje. Bet grėsmių pasaulyje dar daug daugiau. Kinija ir Korėja, Afrikos šalyse, Artimuosiuose Rytuose – visur pasaulyje yra nesantaikos, brolis kelia ranką prieš brolį.

Yra ir kitų ženklų: pavergtų žmonių prekyba, migrantai – ne tik tie, kurie pasiekia Europą, bet ir po visą pasaulį ieškantys geresnio gyvenimo.

Ekologinė krizė pasaulyje ir mūsų pačių taip dažnai negerbiamos gyvybės. Kaip stipriai tai paveikia mūsų mąstymą: kiek abortų mūsų šalyje, pasaulyje. Žmonės taip paveikti, kad kartais net ir nesupranta, kad žudo gyvybę. Iškraipomi net žodžiai – medikamentai, vaistai žudo negimusią gyvybę.

Ir šeima puolama visur. Baisiausia, kad tai paveikia mūsų kaip krikščionių mąstymą, veda į nelaimes ir nesėkmes tarpusavio santykiuose, į abejingumą. Pamirštam, kad šeima, kad Santuokos sakramentas yra šventas dalykas – tai ne tik ritualai, ne tik apeigos, bet Kristus apsigyvena mūsų namuose to sakramento dėka.

Sesuo Liucija, viena iš Fatimos regėtojų, prieš mirdama parašė laišką vienam kardinolui, kuriame teigia, kad paskutinė kova tarp Viešpaties karalystės ir šėtono karalystės bus dėl santuokos šventumo ir šeimos. Bet ji rašė: „Nebijokite. Kas gins šeimos šventumą ir šeimą, susidurs su pasipriešinimu, tačiau Dievo Motina jau sutrynė jo galvą, šėtono galvą. Karas jau laimėtas.“

Blogis siekia įveikti Dievo, pagal kurį pasaulis sukurtas, tvarką.

Šie ženklai, apie kuriuos Šventasis Raštas mums rašo, liudija blogio ir gėrio kovą. Blogis siekia įveikti Dievo, pagal kurį pasaulis sukurtas, tvarką. Ir kulminacija tos kovos jau įvyko Kristui kabant ir mirštant ant kryžiaus. Todėl mes turime Prisikėlimo pergalę. Ir visus šiuos laiko ženklus, kurie mums dažnai kelia nerimą, mes turime skaityti Prisikėlimo fone.

Klausydami žiniasklaidos apie visas šias nelaimes nepamirškime žvelgti ir į vidų, nes tie ženklai nėra tik išorėje, bet ir mūsų vidiniame gyvenime, tai mūsų asmeninė kova su nuodėme. Ir kaip mes turime reaguoti į šiuos ženklus ir baisenybes, kurie įvyks prieš pasaulio pabaigą? Evangelijoje sakoma: įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės. Aš jums duosiu tokios iškalbos ir išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti visi jūsų priešininkai (plg. Lk 21, 14–15).

Bet ne tuos ženklus mes turime dėtis į širdis. Evangelistas Lukas anksčiau duoda mums pavyzdį, ką reiškia „dėti į širdį“. Evangelijos pradžioje jis rašo: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 2, 19). Visus šiuos dalykus. Tuos didžius dalykus, kuriuos Dievas jau padarė Marijos gyvenime. Svarstydama tuos dalykus ji įgijo jėgų.

Svarstančią tuos dalykus (kaip ir Simeono pranašystę), Dievas ją parengė būti ne tik jo Motina, bet ir pasauliui Gailestingumo Motina. Simeonas anksti jai pranašavo: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, –  ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“ (p. 153).

Broliai seserys, mes esame kviečiami ir savo gyvenime svarstyti, įsidėti šiuos dalykus į mūsų širdis, kad būtume pasirengę išbandymo valandai. Pirmiausia svarstyti Dievo žodį. Skaityti Šventąjį Raštą, mąstyti Šventąjį Raštą, kad jis mus parengtų, mus suformuotų. Dievas sako: būkite gailestingi kaip aš, jūsų Dievas, esu gailestingas. Būkite šventi kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra šventas (plg. Lk 6, 36). Marija tokiu būdu buvo rengiama. Ji matė Dievo veikimą savo gyvenime. Ji davė sutikimą.

Gailestingumo Motinos, Aušros Vartų Marijos, paveiksle nutapytas kaip tik tas momentas, kai Marija duoda savo sutikimą, Fiat – tebūnie man pagal Tavo žodį (plg. Lk 1, 38). Ir kviečia mus taip pat atiduoti savo gyvenimą į Dievo rankas su pasitikėjimu, kad Jo yra pergalė, nesvarbu, kokie sunkumai, kokios aplinkybės, kokios baisenybės ir dangiškieji ženklai.

Svarstykime tuos didžius dalykus, kuriuos Dievas padarė kiekvieno iš mūsų gyvenime.

Svarstykime tuos didžius dalykus, kuriuos Dievas padarė kiekvieno iš mūsų gyvenime. Prisiminkime ir dėkokime už juos kasdien. Nes tokiu būdu jis mus ruošia tai misijai, kurią jis mums yra paskyręs.

Marija galėjo stovėti po Jėzaus kryžiumi viltingai, nes ji tuos dalykus laikė savo širdyje. Ji buvo šviesa tamsoje. Ji tampa Gailestingumo Motina, mūsų Motina, kuri neša pasauliui Gailestingumą ir kviečia mus tapti gailestingus. Stovėdama po kryžiumi ji duoda mums gyvenimo pavyzdį, kaip mes turime stovėti šalia kenčiančių, padėti taip, kaip galime.

Dabar, kaip Marija šv. Faustinai sakė, yra gailestingumo metas. Pasipuošti gailestingumu, o ypač gailestingumo darbais. Prisiminkime paskutiniąją dieną, kaip Jėzus aiškino, kad mes būsime teisiami pagal gailestingumo darbus: nes aš buvau išalkęs ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs ir mane pagirdėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane (plg. Mt 25, 35–36).

Broliai seserys, šis sekmadienis kaip tik yra pasaulinė vargstančiųjų diena, popiežiaus Pranciškaus pradėta prieš šešerius metus, primenanti apie tuos, kurie yra šalia, kurių gyvenimas yra sunkus, kuriems reikia ištiestos rankos.

Šiuo metu dėl įvairiausių priežasčių tarp mūsų daugėja vargstančiųjų. Daugėja visame pasaulyje. Gailestingumo Motina kviečia mus tapti labiau gailestingais savo gyvenime, tapti tais, kurie ištiesia kitam ranką, padėti ir malda, ir konkrečiu veiksmu.

Caritas Lietuvoje šiandien pradeda kasmetinę akciją „Gerumas mus vienija“ ir kviečia ne tik prisidėti malda, bet ir konkrečiai. Kasmetinė akcija – tai aukoti ir gauti žvakę, kurią uždegsime ant Kūčių stalo. Ne tik prisiminti tuos, kurie yra šalia, bet ir skirti savo laiko, savo pinigų, kas gali. Prisidėti, padėti vargstantiems.

Marija čia irgi mums yra pavyzdys. Kai tik sužinojo, kad bus Išganytojo Motina, ji nepasiliko ramiai sau būti, bet iškart nuskubėjo pas savo giminaitę Elzbietą, vyresnio amžiaus, kuri irgi laukėsi ir jai reikėjo pagalbos.

Šiandien yra proga sekti Marijos pavyzdžiu. Nuskubėti pas ką nors, kam reikia pagalbos – pažįstamą, kaimyną. Prisijungti prie Carito veiklų, kurie priglaudžia, padeda. Tada galėsime pakelti bet kokius sunkumus, aplinkybes, nes Viešpats bus mūsų širdyje, Gailestingumo Motina mus apgaubs ir sustiprins. Sekime jos pavyzdžiu, prašykime jos užtarimo ir būkime gailestingi, kaip mūsų dangiškasis Tėvas ir dangiškoji Motina yra gailestingi. Amen.

RELATED ARTICLES
- Advertisment -
Google search engine

Populiariausi

Paskutiniai komentarai