Trečiadienis, 7 gruodžio, 2022
PradžiaBe kategorijosEkonomikos politika – ne geopolitikos įrankis, o konkurencingumo sąlyga

Ekonomikos politika – ne geopolitikos įrankis, o konkurencingumo sąlyga

Ketvirtadienį Vilniaus rotušėje vykusiame kasmetiniame „Metų ekonomikos forume“ tarptautinių organizacijų, Lietuvos ir užsienio šalių verslo bei politikos lyderiai aptarė ES prekybos politiką ir diskutavo apie Lietuvos užsienio ekonomikos politikos strategiją.

Poreikis diversifikuoti rinkas

Pasak septintąjį forumą atidariusio Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, pasikeitusiame geopolitiniame kontekste keičiasi ir ES ekonominių santykių modelis. ES įmonės buvo susilpnintos per COVID-19 krizę, o Rusijos karas Ukrainoje dar labiau padidino įmonių pažeidžiamumą, todėl sprendžiama, kaip apsaugoti savo interesus ir vertybes šioje naujoje situacijoje

„Mažėja eksporto apimtys, dėl didesnių energijos ir žaliavų  kainų mažėja pelnas, o tai stabdo įmonių transformaciją ir plėtrą. Su tokiais pat iššūkiais susiduria ir Lietuvos verslas. Pasikeitus geopolitinei situacijai, verslas ieško ne tik naujų eksporto rinkų, bet ir naujų žaliavų rinkų. Eksporto ir žaliavų rinkų diversifikavimas yra svarbi atsparios ekonomikos prielaida, todėl pasirengimas reikalingas ne tik verslui, bet ir viešajam sektoriui, o taip pat ir mūsų diplomatams“, – sakė LPK prezidentas, pažymėdamas, kad valstybei reikalingas aiškus 10-20 metų vektorius: su verslu išdiskutuotos eksporto kryptys, parengtos rinkų analizes, strategijos.

Kalbėdamas apie tai, kad reikia kuo sparčiau ieškoti, kaip kompensuoti prarastas rinkas bei investicijas Kinijoje, Baltarusijoje bei Rusijoje, V. Janulevičius pastebėjo, jog artimiausiu metu net ES konkuruoti bus itin sudėtinga.

„Praėjusiais metais trečdalis naujų užsakymų gamykloms atėjo būtent dėl to, kad buvo atsisakoma Azijos tiekėjų. Dabar yra tas laikas, kai turime kovoti, kad šis procesas būtų negrįžtamas – kad tai, ką mes „atkovojome” iš Azijos, čia ir liktų. Tačiau turime užsitikrinti žaliavas prieinamomis kainomis, apsirūpinti trūkstama darbo jėga ir išsaugoti savo konkurencingumo likučius. O šie – dėl kylančių energetikos kainų, infliacijos ir darbo užmokesčio augimo – senka. Verslas vis aktyviau ieško nišinių rinkų savo produktams, tačiau įsitvirtinimas jose, produktų sertifikavimas ir pan. gali užtrukti 5-7 metus“, – pažymėjo V. Janulevičius

Prekybos politikos vaidmuo

Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Denis Redonnet pažymėjo, kad įtampos ES santykiuose su svarbiais geopolitikos veikėjais dar labiau paaštrina ir iki tol egzistavusias problemas – gilina protekcionistines tendencijas, o investicijos ir prekyba kai kurių valstybių pasitelkiama kaip ginklas.

„Dabartiniame kontekste prekybos politika turi labai svarbų vaidmenį – ji prisideda prie tiekimo grandinių užtikrinimo ir prie ES konkurencingumo globaliose rinkose. ES prekybos politikos darbotvarkė jau sukūrė prekybos susitarimų tinklą. Šie susitarimai, konkuruojant pasauliniu lygiu, suteikia mums papildomą pranašumą. Turime maksimaliai pasinaudoti mūsų prekybos tinklo privalumais“, – sakė D. Redonnet, akcentuodamas, kad prekybos susitarimai duoda laukiamos grąžos tik tuomet, kai yra efektyviai įgyvendinami.

Lemiamą prekybos politikos vaidmenį dabartinėmis aplinkybėmis pabrėžė ir europinės verslo organizacijos „BusinessEurope” prezidentas Fredrik Persson bei „BusinessEurope” generalinio direktoriaus pavaduotoja Luisa Santos.

„Turime būti labai atsargūs, apsibrėždami – su kuo vystome prekybinius ryšius, o su kuo ne. Jei nusprendžiam vystyti prekybą tik su draugais, kyla klausimas – kas tie „draugai”: JAV, Kanada? O Indija? Ar „draugai” tik tie, kurie šimtu procentų su jumis sutinka? Jei vadovausimės tokiu požiūriu, „iškris” didelė dalis pasaulio. Šiandien kaip niekad svarbus bendradarbiavimas tarp politikų ir verslo. Prekybos politika padeda mums įsitvirtinti visame pasaulyje. Turime ir toliau kurti prekybinius susitarimus bei ratifikuoti jau turimus. Neturėdami pakankamai žaliavų, esame priklausomi nuo jų importo. O jei negalėsime sumažinti savo kaštų ir įsivežti žaliavų – neteksime konkurencingumo ir pralaimėsime“, – sakė L. Santos.

LPK viceprezidentas Mantas Gudas akcentavo, kad jau dabar turime galvoti, ir apie tai, kaip ateityje užsitikrinsime kritiškai svarbias žaliavas – vandenilį, silicį ir kt.

Danijos pavyzdys

Forume dalyvavęs Danijos Prekybos tarybos Eksporto, inovacijų ir Vyriausybės viešųjų reikalų direktorius David Michael Schjerlund pristatė Danijos eksporto skatinimo politiką bei tai, kaip valstybė ir verslas susitaria dėl strateginių sprendimų užsienio ekonominės politikos srityje.

Pasak D. M. Schjerlund, Danijos eksportuotojai ir investuotojai, taip pat ieško alternatyvų prarastoms eksporto ir tiekimo rinkoms po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Danijos Prekybos taryba yra svarbus partneris Danijos bendrovėms, bandančioms orientuotis pasaulinėse rinkose. Joms mūsų politinės ir komercinės įžvalgos yra itin svarbios ne tik šiais nestabilumo ir netikrumo laikais. Puikiai suprantame vietos rinkos sąlygas, turime politinių ryšių bei įžvalgų ir specializuojamės tam tikruose sektoriuose. Girdime iš įmonių, kad mūsų visapusiškas konsultavimas, apimantis departamentus, misijas ir centrinę administraciją, yra ypač vertingas jų verslui“, – sakė D. M. Schjerlund.

 

 

 

 

The post Ekonomikos politika – ne geopolitikos įrankis, o konkurencingumo sąlyga appeared first on Lietuvos pramonininkų konfederacija.

RELATED ARTICLES
- Advertisment -
Google search engine

Populiariausi

Paskutiniai komentarai