Tūkstančiai kryželių nugula ant drobės: taip gimsta net ir sudėtingi šeimos paveikslai

0
89
tukstanciai-kryzeliu-nugula-ant-drobes:-taip-gimsta-net-ir-sudetingi-seimos-paveikslai

Sunku būtų rasti žmogų, kuris neturėtų vienokio ar kitokio pomėgio: vieni mezga, kiti pieši, treti lipdo… Štai Dūkšte (Ignalinos r.) gyvenanti Jadvyga Mardosienė nesiskiria su siuvinėjimu. Ši aistra taip užvaldė moterį, kad jos darbščiose rankose gimsta ir artimųjų šeimos narių siuvinėti paveikslai, iškeliaujantys net į tolimąją Floridą (JAV).

Seniausia technika – siuvinėjimas kryželiu – dūkštietę užvaldė dar vaikystės metais, o dabar, daugiau nei prieš dešimtmetį išėjusi į užtarnautą poilsį, su adata ir siūlu susidraugavo dar labiau. Šios tvirtos draugystės rezultatas – įspūdingi paveikslai, menantys tapybą. „Siuvinėti pradėjau dar vaikystės metais: anksčiau, atrodo, siuvinėti buvo sunkiau, o dabar lengviau. Tik akys nelabai mato. Reikia daugiau šviesos. Šiais laikais paprasčiau: yra schemos, siūlai. Siūlus susipinu tam, kad nesimaišytų, suskirstau pagal numeriukus, pasiimu schemą ir siuvinėju. Nesunku, labai lengvas darbas, tik reikia didelės kantrybės“, – rankoje laikydama savo rankdarbius pasakojo moteris.

Demonstruodama, kaip adata paklusniai klauso darbščios ir meniškos siuvinėtojos rankos, J. Mardosienė pasakojo, jog norint išsiuvinėti didesnį paveikslą, reikia nusiteikti tam skirti daugiau laiko: kartais mėnesį ar net du. „Žiemą šiam pomėgiui daugiau laiko skiriu, o štai vasarą rūpesčių ir darbų netrūksta kieme. Kartais filmą žiūrėdama pasiuvinėju, nes reklamos ilgos ir nuobodžios. Jei nebūtų siuvinėjimo, tikriausiai užmigčiau“, – juokėsi ji.

Visą gyvenimą įpratusi dirbti ir nenorinti sėdėti be veiklos Dūkšto gyventoja prisipažino, kad jai visai nesvarbu, ką siuvinėti – aš miško vaizdus, ar į atmintį įstrigusias gamtos detales, vaizdingus peizažus, ar gėlių žiedus – ji viską kruopščiai geba perkelti ant drobės. Taip pat siuvinėtais paveikslais dabinamos ir pagalvėlės, kurias giria ir jomis savo namus puošia artimieji.

Savo rankdarbių moteris nei pardavinėja, nei eksponuoja parodose. Jais ir pati grožisi, ir šeimos narius pradžiugina. Intensyviau siuvinėti pradėjusi ir kelias dešimtis paveikslų padariusi moteris džiaugėsi, kad dalis jų iškeliavo į užsienį, tolimąją Floridą, kur gyvena jos sūnus su šeima. „Išsiuvinėjau pagalvėles, o mano anūkai išsivežė į Angliją. Labai miela ir malonu, kad močiutės darbai vertinami ir jais džiaugiamasi. Kiekvienas rankdarbis turi savo prasmę: vienuose – mano anūkai, kituose – gamtos vaizdai…“, – pasidžiaugė J. Mardosienė.

Kartą moteris nusprendė išsiuvinėti paveikslą, kuriame – nuosavas miškas ir keliukas dedantis į jį. Šį išskirtinį darbą išsiuntė sūnui į Ameriką ragindama nepamiršti savo gimtinės ir žvelgiant į paveikslą prisiminti vaikystės takus…

Vytauto Ridiko nuotr. ir video