Vilija Blinkevičiūtė – apie 2022-uosius: „Darbotvarkėje – egzaminas už geresnę ir saugesnę Europą“

0
64
vilija-blinkeviciute-–-apie-2022-uosius:-„darbotvarkeje-–-egzaminas-uz-geresne-ir-saugesne-europa“

Nuslopusią pandemiją šiemet pakeitė karo šmėkla, sukrėtusi ne tik Europą, bet ir visą pasaulį. „Balsuoju už Ukrainą, o mintyse – Lietuva“, – dar kovo mėnesį teigė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Europos Parlamento socialdemokratų frakcijos narė. Pokalbis su V. Blinkevičiūte – apie Europos Parlamento sprendimus 2022-aisiais. Ant darbotvarkės stalo gulė sprendimai dėl Europos saugumo, energetikos, maisto kainų stabdymo, gyventojų pajamų užtikrinimo.

Gerbiama Vilija, kaip, Jūsų manymu, Europos Sąjunga išlaikė karo egzaminą?

Šis egzaminas už geresnę ir saugesnę Europą, deja, dar nesibaigė. Vis dėlto akivaizdu, kad ES šiemet įvyko istoriniai lūžiai dėl požiūrio į dabartinę Rusiją. Tai rodo ir Europos Parlamento priimti sprendimai: ne kartą didinta parama Ukrainai, priimtos sankcijos Kremliui. Pagaliau, pirmą kartą istorijoje ES finansavo ginklų ir kitos įrangos pirkimą ir tiekimą užpultai šaliai.

Vos prasidėjus karui, ES valstybės vienbalsiai sutarė priimti Ukrainos pabėgėlius, nereikalaujant prieš tai pateikti prieglobsčio prašymo, ir teikti jiems pagalbą. Suregistruoti Europoje visus Ukrainos vaikus, kad nė vienas nepradingtų. Dabar labai svarbu padėti Ukrainos žmonėms saugiai išgyventi žiemą. Dėkoju Lietuvos žmonėms, kurie teikia paramą Ukrainai ir karo pabėgėliams.

Šiemet priimti sprendimai palaipsniui atsisakyti Rusijos žaliavų, dujų ir naftos. Taip, tai skausmingi sprendimai. Tai kainuoja. Visi tai jaučiame. Vis dėlto kito kelio nėra ir niekas nebeketina nuolaidžiauti Putino Rusijai, jos šantažui, melui ir agresijai.

Kad ir ką kas besakytų, kad ir kokios aštrios diskusijos vyktų pačioje ES, bendrija kol kas gana sėkmingai laiko vienybės egzaminą. Tai rodo ir Europos Parlamento nusiteikimas. O juk vienas iš Kremliaus tikslų yra sugriauti ne tik Ukrainą, bet ir visą ES.

Vis dėlto prisipažinsiu: nuo karo pradžios mane persekioja klausimas. Kokiu bepročiu, kokiu žvėrimi reikia būti, kad žmonių gerovę iškeistum į beprasmiškai liejamą kraują ir kančias?

Ko gero, šiemet visoje Europoje būtų sunku rasti žmogų, kurio nesukrėtė, tiesiogiai ar netiesiogiai nepalietė karas, krizės. Ir dažnai žmonių akyse matau daug nerimo dėl ateities. Bet tose pačiose akyse matau ir daug užsispyrimo įveikti sunkumus. Daug šviesos, gerumo ir supratimo, kad tik padėdami vieni kitiems sulauksime geresnių laikų.

Kokius dar Europos Parlamento sprendimus ar darbus išskirtumėte?

Dalis jų vienaip ar kitaip susiję su karo sukeltomis pasekmėmis.

Dar kovo pabaigoje Europos Parlamentas paragino valstybes nares ir Europos Komisiją nedelsiant užtikrinti didesnę maisto produktų gamybą ES. Paraginome ne tik didinti vietinę maisto produktų gamybą, bet ir žemės ūkio paskirties žemę naudoti tik maisto produktams ir pašarams auginti. Taip pat remti labiausiai nukentėjusius maisto gamybos ir žemės ūkio sektorius, pasiūlyti ūkininkams priemonių smarkiai išaugusių trąšų kainų poveikiui sušvelninti, pratęsti pandemijos metu įvestas lengvatas kaimo plėtros paramai.

Jau rudenį Europos Parlamentas pareiškė aiškią poziciją ir pasiūlė krizės laikotarpiu visoje ES netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pagrindiniams maisto produktams. Tai buvo skirta toms kelioms valstybėms, tarp kurių ir Lietuva, kurios netaiko net lengvatinio PVM tarifo svarbiausiems maisto produktams.

Kokia Europos Parlamento pozicija dėl energetinės krizės?

Pradėkim nuo vartotojų. Europos Parlamentas perspėjo ES valstybes, kad energija neturėtų būti atjungiama vartotojams, kurie neįstengia susimokėti didėjančių energijos sąskaitų. Pažymėta, kad būtina vengti ir tokių žmonių iškeldinimo. Pasiųstas aiškus signalas visoms valdžioms ir tiems, kurie lobsta šios energetinės krizės metu. Reikia daugiau sprendimų, kad žmonės nebūtų priversti rinktis tarpmaitinimosi ir šildymo, o energetikos įmonės, kurios gavo nenumatyto milžiniško pelno, turi padėti sušvelninti neigiamą krizės poveikį.

Europos Parlamentas taip pat pritarė sprendimui įvesti kainų lubas dujoms, taip pat ir dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti. Tai leistų sumažinti elektros kainą visoje ES.

O sprendimai ir darbai socialinėje srityje?

Išskirčiau kelis. Pritarėme direktyvai dėl bendrų minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) nustatymo visose ES valstybėse. Kad visose valstybėse būtų pagal vienodą metodiką vertinama MMA perkamoji galia, bendras darbo užmokesčio lygis ir jo pasiskirstymas, darbo užmokesčio vidurkio didėjimas, skatinamos kolektyvinės derybos. Kas iš to, kad MMA didėja, jei perkamoji galia mažėja? Svarbu, kad deramas MMA būtų mokamas ir krizių metu: net 10 procentų ES dirbančių žmonių patiria skurdą.

Pateikėme savo siūlymų, kaip užtikrinti kokybišką priežiūrą visą gyvenimą, pradedant ankstyvąja vaikų priežiūra ir švietimu, baigiant pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų priežiūra. Juk visose ES valstybėse, labiausiai jų kaimiškuosiuose regionuose, trūksta kokybiškų, prieinamų, nesunkiai gaunamų ir įperkamų priežiūros paslaugų. Trūksta priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų. Ir dėl to du iš trijų asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, nesulaukia tokių paslaugų. Šią situaciją būtina keisti.

Deja, neįgalieji ES ir toliau susiduria su kliūtimis: nuo fizinių, sveikatos apsaugos, socialinių poreikių tenkinimo iki integracijos mokykloje ar darbo rinkoje. Todėl pasiūlėme konkrečių veiksmų Europos Komisijai ir valstybėms, kaip šias kliūtis naikinti.

Pritarėme, kad atsižvelgiant į COVID 19 pandemijos valdymo patirtį, būtų tobulinamas reglamentas dėl didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai. Pasiūlėme, kaip geriau koordinuoti ES institucijų ir valstybių veiksmus, kaip kaupti medicinos atsargas ir vykdyti bendrus viešuosius pirkimus. Be to, kaip užtikrinti tų medicininių priemonių prieinamumą žmonėms atokiuose regionuose ir kaimuose.

Ko palinkėsite skaitytojams artėjančių švenčių proga?

Pirmiausia, taikos. Kiekvienuose namuose, kur begyventumėm. Ir žinoma – meilės, sveikatos, ištvermės. Visko, ko reikia kurti gražiam gyvenimui. O tai juk nėra taip paprasta.

www.blinkeviciute.eu