Kodėl kasmet brangsta bendrijos mokesčiai – ar galima tam daryti įtaką?

0
184

Kai iš pašto dėžutės ištrauki dar vieną sąskaitą už bendrijos mokestį, o skaičiai vėl didesni nei pernai – pirmas noras: piktintis. Antras – atsidusti. O trečias? Gal pagaliau paklausti, kas ten vyksta? Bendrijų administravimas nėra paslaptis, į kurią negalima įkišti nosies. Kiekvienas gyventojas turi teisę ne tik žinoti, už ką moka, bet ir prisidėti prie pokyčių. Tik pirmiausia – reikia suprasti, iš kur tie skaičiai atsiranda.

Kainos kyla ne savaime – kas slepiasi sąmatose

Kai pirmininkas metų pabaigoje pristato sąmatą, dažnai girdimas vienas sakinys: „brango paslaugos“. Ir nors jis dažnai būna tiesa, tai ne vienintelis dalykas, kuris lemia skaičių šuolius.

Dažniausiai pinigų prireikia:

dėl pavėluotų remontų – kai kažkas buvo atidėta pernai, bet šiemet jau nebegalima laukti

dėl neefektyviai pasirinktų tiekėjų – kai paslaugos perkamos iš įpročio, ne iš naudos

dėl to, kad nėra aiškios planavimo tvarkos – mokesčiai kyla „iš oro“, nes neturima aiškaus ilgalaikio plano

Taip, paslaugų kainos kyla visur. Bet kai bendrija nesitvarko skaidriai, gyventojai jaučiasi lyg įmestų į traukinį, kurio kryptis nežinoma.

Kiek bendrija moka „už orą“?

Viena dažniausių problemų – užsakomos paslaugos, kurių realiai niekas nevertina. Žolės pjovimas, kai nėra žolės. Valymas, kai laiptinėje tamsiau nei rūsyje. Administravimo mokestis, kuris niekam nežinoma logika tiesiog „didėja“.

Bendrijų administravimas kartais tampa formalumu – įrašyti skaičiai, pasirašyta ataskaita, visi „kaip ir“ patenkinti. O iš tiesų? Niekas netikrina, niekas neskaičiuoja. Ir niekas nežino, ar tai tikrai buvo būtina.

Jeigu gyventojai nelenda giliau – sistema veikia kaip autopilotas. Ir tas autopilotas dažniausiai suka į brangstančio administravimo pusę.

Ar įmanoma sumažinti mokesčius? Taip – kai žmonės ima kalbėti

Mokesčių kontrolė – ne tik pirmininko reikalas. Jis tik atstovas, o gyventojai – valdytojai. Bet dažnai būtent jie ir tyli. Neateina į susirinkimus. Nežino, kas patvirtinta. Ir po to nustemba, kad „vėl pakilo“.

Jeigu tik keli žmonės pradeda domėtis:

galima persiderėti dėl paslaugų

pasirinkti efektyvesnį administratorių

iškelti klausimą apie taupesnes ilgalaikes investicijas (pvz., šildymo modernizavimą, vietoj metų metus didėjančių šilumos sąskaitų)

Nes mokesčių dydis – tai ne Dievo dovana. Tai bendras sprendimas. Ir kiekvienas gyventojas turi teisę klausti, siūlyti ir balsuoti.

Kai brangsta – tai ženklas sustoti ir pasitikrinti

Jeigu mokesčiai kyla kasmet, bet kiemas netvarkingas, stogas vis dar leidžia, o lifto lemputė mirksi trečius metus – čia ne infliacija. Čia – neskaidrus arba tiesiog blogas bendrijų administravimas. Ir jis nesikeis, kol niekas to neįvardins.

Namo pinigai yra bendri. Bet sprendimai – kiekvieno gyventojo rankose. Tad kitą kartą gavęs sąskaitą, neklausk „kiek“, o paklausk „už ką“. Kartais to užtenka, kad viskas pradėtų judėti.