Elektros energijos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių verslo išlaidas. Per pastaruosius kelerius metus elektros kainų svyravimai tapo itin ryškūs, o jų prognozavimas – sudėtingas. Verslai, kurie sunaudoja didelius elektros kiekius gamybai, biurų priežiūrai ar sandėliavimo reikmėms, jau dabar susiduria su augančiomis sąskaitomis.
Energijos rinkos ekspertai prognozuoja, kad ateityje elektros kainos išliks nestabilios dėl daugelio veiksnių – geopolitinių įtampų, žaliavų kainų kilimo bei energetikos sektoriaus pertvarkos. Tarptautinės elektros rinkos duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus elektros kainos pramonės vartotojams Europoje išaugo vidutiniškai 30 procentų. Tai kelia klausimą, kaip verslai gali apsisaugoti nuo dar didesnių išlaidų ateityje.
Nepriklausomi energijos gamybos sprendimai, tokie kaip saulės elektrinės, leidžia verslui sumažinti priklausomybę nuo elektros tiekėjų ir rinkos svyravimų. Naudodami savą elektros energiją, verslai gali stabilizuoti išlaidas, planuoti biudžetą ir išvengti neprognozuojamų išlaidų šuolių.
„Verslai, kurie įsirengė saulės elektrines prieš penkerius metus, šiandien moka iki 60 procentų mažiau už elektrą nei tie, kurie vis dar priklauso nuo tinklo energijos. Augant elektros kainoms, šis skirtumas dar labiau didės“, – teigia energetikos analitikas Dainius Jankauskas.
Kaip valstybės subsidijos pagreitina atsiperkamumą
Valstybinės paramos programos ir Europos Sąjungos finansavimas atsinaujinančios energijos projektams yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių saulės elektrinių atsipirkimo laikotarpis trumpėja. Lietuvoje verslai gali pasinaudoti įvairiomis subsidijomis, kurios padengia dalį saulės elektrinių įrengimo kaštų, taip sumažindamos pradinę investiciją.
Subsidijų dydis priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos srities ir planuojamo elektrinės pajėgumo. Smulkiam ir vidutiniam verslui dažnai siūlomos didesnės paramos sumos, siekiančios iki 30–50 procentų projekto vertės. Tai reiškia, kad įmonės, kurios dabar investuoja į saulės elektrines, gali atgauti didelę dalį išlaidų per pirmuosius kelerius metus.
Dar viena svarbi subsidijų nauda – trumpesnis atsiperkamumo laikotarpis. Jei be valstybės paramos saulės elektrinė atsiperka per 7–10 metų, tai gavus finansavimą šis laikotarpis gali sutrumpėti iki 4–6 metų.
„Valstybės teikiamos subsidijos ne tik mažina įmonių finansinę naštą, bet ir skatina verslus priimti sprendimus, kurie ilgainiui tampa ekonomiškai naudingesni. Verslai, kurie šiandien pasinaudoja šiomis galimybėmis, užsitikrina mažesnes išlaidas ateityje“, – sako ekonomikos ekspertė Lina Petrauskienė.
Ar saulės elektrinių kainos gali kilti ateityje?
Technologijų pažanga pastaraisiais metais ženkliai sumažino saulės elektrinių įrengimo kaštus, tačiau šis kainų mažėjimo laikotarpis gali baigtis. Priežastys – auganti paklausa, didėjanti žaliavų kaina ir geopolitiniai iššūkiai, turintys įtakos tiekimo grandinėms.
Paskutinių metų duomenys rodo, kad saulės modulių kainos stabilizavosi ir tam tikrais atvejais net pradėjo kilti. Silicio, kuris yra pagrindinė saulės modulių gamybos žaliava, kainos pasaulinėje rinkoje 2023 metais išaugo apie 20 procentų. Tai rodo, kad ateityje galime matyti laipsnišką įrangos brangimą. Be to, augant paklausai, montavimo darbų kainos taip pat kyla, nes vis daugiau verslų ir individualių vartotojų siekia įsirengti atsinaujinančios energijos šaltinius.
Be ekonominių veiksnių, saulės elektrinių kainoms gali turėti įtakos ir politiniai sprendimai. Jei ateityje subsidijos bus mažinamos arba jų sąlygos taps griežtesnės, verslams gali tekti investuoti didesnes sumas be valstybinės pagalbos. Tai dar vienas argumentas, kodėl šiandien yra palankus metas įsirengti saulės elektrines.
Dėl visų šių faktorių verslai turėtų įvertinti, kiek laiko jie gali sau leisti laukti. Sprendimas investuoti dabar ne tik apsaugo nuo galimo įrangos kainų kilimo, bet ir užtikrina, kad saulės elektrinė greičiau pradėtų generuoti finansinę naudą.
Daugiau informacijos: saulės elektrinės verslui
