Tu sėdi su fotoaparatu rankoje, viskas atrodo paruošta, bet kažko trūksta. Kadras tuščias. Emocijos dingusios. O viskas tik dėl vieno – netinkamai parinktas foto fonas.
Kiekvienas fonas turi savo istoriją. Kartais jis kalba tyliai, kartais šaukia. Bet svarbiausia – jis visada formuoja pirmą įspūdį. Ir dažnai būtent fonas lemia, ar nuotrauka liks telefone, ar taps dalimi kažko didesnio.
Nuotraukoje fonas gali būti ne tik dekoracija, bet ir svarbi nuotraukos dalis, padedanti perteikti nuotaiką, stilių ar net pasakojimą. Pasirinkus tinkamą foto foną, galima pabrėžti pagrindinį objektą ir sukurti norimą atmosferą.
Kur dingo giluma? Tekstūra gali ją grąžinti
Yra kažkas itin žmogiško tekstūrose – grubus molis, suskilinėjęs medis, nutrinta drobė. Tokie fonai sukuria jausmą, kad objektas turi svorį, tikrumą. Jie tinka maisto, kosmetikos ar net rankdarbių fotografavimui, kai nori parodyti medžiagą, faktūrą, kvapą – beveik fiziškai. Jei nori šilumos ir šiek tiek emocinės paslapties – rinkis tekstūrinį foto foną.
Medinis fonas, kuris pasako daugiau nei žodžiai
Kai kuri nuotraukas, kurios kvėpuoja natūralumu, medis tampa nepakeičiamas. Šviesus – subtiliam ir švelniam kadrui. Tamsus – gilesniam, dramatiškesniam įspūdžiui. Kai kurie fotografai netgi patys dažo ir sendina lentas, kad išgautų norimą efektą. O jei nori paprasčiau – internete rasi pasiruošusių „išgelbėti“ fonų tiek, kad tik spėk rinktis.
Kai reikia emocijos – spalva viską keičia
Spalvoti fonai veikia tarsi muzika – jie arba dera, arba viską sugriauna. Ryškiai geltona gali tapti energijos pliūpsniu, o sodri smaragdinė nuteikti ramiai. Pradėk nuo vienos – stebėk, kaip keičiasi kadro nuotaika. Spalvotas foto fonas puikiai tinka portretams, asmeninio prekės ženklo komunikacijai ar produktų fotografijai, kai nori, kad viskas atrodytų šviežia, drąsu ir… tikra.
Netobulas fonas – tavo tobulas kadras?
Nebijok fono su įbrėžimu, dažų nutekėjimu ar vos pastebima dėme. Kartais tai būna būtent tai, ko reikia. Žmogaus akis traukia netobulumas. Jis kelia pasitikėjimą, žadina smalsumą. Jei viskas per daug švaru – pasidaro sterilu. Ir tuštoka.
Ką pasirenka profesionalai?
Dauguma patyrusių fotografų turi bent kelis nuolat naudojamus fonus. Vienas fonas portretams, kitas maistui, trečias socialinių tinklų turiniui. Jie keičia fonus kaip aprangą – priklausomai nuo istorijos, kurią nori papasakoti. Ir beveik visada sako: geras fonas yra kaip gera tyla – ją pastebi tik tada, kai jos trūksta.
Kad ir ką fotografuotum – prisimink, jog fonas kalba kartu su objektu. Kartais jis šnabžda, kartais trenkia kaip būgnas, bet visada formuoja jausmą. Ir tavo žinutę. Tai kodėl ją siųsti per pilką sieną, jei gali rinktis iš šimtų nuotaikų, kurias siūlo kiekvienas foto fonas?
