Gimdos kaklelio vėžys: ką kiekviena moteris turėtų žinoti?

0
1598

Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio formų, kuri paveikia moteris visame pasaulyje. Ankstyva diagnozė ir prevencinės priemonės yra esminės, norint išvengti šios ligos sunkių pasekmių. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos kaklelio vėžio priežastis, simptomus ir svarbiausius prevencijos būdus, kurie gali padėti sumažinti riziką.

Kas yra gimdos kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelio vėžys vystosi gimdos kaklelio ląstelėse – apatinėje gimdos dalyje, kuri jungiasi su makštimi. Šis vėžys dažniausiai pasireiškia dėl ilgalaikės žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, kuri gali sukelti nenormalų ląstelių augimą ir vėžio vystymąsi.

Pagrindinės gimdos kaklelio vėžio rūšys:

  • Plokščialąstelinė karcinoma: Dažniausia gimdos kaklelio vėžio forma, kuri prasideda nuo gimdos kaklelio paviršiaus plokščiųjų ląstelių.
  • Adenokarcinoma: Rečiau pasitaikanti forma, kuri išsivysto gimdos kaklelio liaukinėse ląstelėse.

Gimdos kaklelio vėžio priežastys

Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis yra ilgalaikė ŽPV infekcija. ŽPV yra labai dažnas virusas, perduodamas per lytinius santykius. Dauguma moterų susiduria su šiuo virusu per savo gyvenimą, tačiau daugeliu atvejų organizmas pats kovoja su infekcija. Tačiau kai kurioms moterims infekcija gali užsitęsti ir sukelti vėžio vystymąsi.

Rizikos veiksniai:

  • Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.
  • Ankstyvas lytinis aktyvumas ir didelis partnerių skaičius.
  • Silpna imuninė sistema.
  • Rūkymas: Moterims, kurios rūko, gimdos kaklelio vėžio rizika yra didesnė.

Kokie yra gimdos kaklelio vėžio simptomai?

Ankstyvosiose stadijose gimdos kaklelio vėžys gali nepasireikšti jokiais akivaizdžiais simptomais, todėl reguliarios profilaktinės patikros yra itin svarbios. Kai liga progresuoja, simptomai tampa ryškesni.

Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio simptomai:

  • Kraujavimas tarp menstruacijų ar po lytinio akto.
  • Nenormalios išskyros iš makšties: Dažniausiai jos būna stipresnės, su kraujo priemaiša.
  • Skausmas dubens srityje arba lytinių santykių metu.

Jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti būtini tyrimai ir nustatyta diagnozė.

Kaip diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelio vėžio diagnozė pradedama nuo profilaktinių tyrimų, kurių metu gydytojas tikrina, ar gimdos kaklelio ląstelėse nėra nenormalių pokyčių. Pagrindinis testas – Papanikolau (PAP) tyrimas, kuris leidžia nustatyti ikivėžines arba vėžines ląsteles dar ankstyvoje stadijoje.

Diagnostiniai tyrimai:

  • PAP tyrimas: Paprastas tyrimas, atliekamas per profilaktinį apsilankymą pas ginekologą, kuris padeda nustatyti nenormalių ląstelių buvimą.
  • ŽPV testas: Nustato, ar moteris yra užsikrėtusi tam tikromis ŽPV atmainomis, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
  • Biopsija: Jei PAP tyrimas rodo nenormalius rezultatus, gydytojas gali paimti nedidelį gimdos kaklelio audinio mėginį ir patikrinti jį dėl vėžio ląstelių.

Prevencija: kaip sumažinti riziką?

Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš tų vėžio formų, kurios dažnai galima išvengti, laikantis prevencinių priemonių. Ankstyva diagnozė ir profilaktiniai tyrimai gali padėti nustatyti ikivėžinius pakitimus ir užkirsti kelią vėžio vystymuisi.

Svarbiausios prevencinės priemonės:

  • Skiepai nuo ŽPV: Vakcinacija nuo ŽPV yra veiksmingas būdas apsisaugoti nuo viruso, kuris sukelia daugumą gimdos kaklelio vėžio atvejų.
  • Reguliarūs PAP ir ŽPV tyrimai: Moterys turėtų reguliariai lankytis pas ginekologą ir atlikti šiuos tyrimus, kad būtų nustatyti galimi pakitimai ankstyvoje stadijoje.
  • Sveikos gyvensenos laikymasis: Atsisakymas rūkymo, sveika mityba ir imuninės sistemos stiprinimas gali padėti sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką.

Išvada

Gimdos kaklelio vėžys yra rimta, tačiau dažnai išvengiama liga, jei laikomasi prevencinių priemonių ir atliekami profilaktiniai tyrimai. Ankstyva diagnozė yra labai svarbi, nes ji leidžia pradėti gydymą ankstyvose stadijose, kai ligą galima lengviau kontroliuoti. Moterys turėtų reguliariai tikrintis sveikatą ir, jei reikia, pasiskiepyti nuo ŽPV, siekdamos apsisaugoti nuo šios ligos.