Vilnietis Henrikas Šalūga atminties lavinimo specialisto pamatus, ko gero, įtvirtino, kai prieš kelerius metus surengtame Pi dienos čempionate iš atminties užrašė 5001 skaitmenį ir šitaip pagerino šalies rekordą. Savo sukauptą patirtį ir įgūdžius jis naudoja ne tik svarbioms asmeninio gyvenimo durims atverti, bet ir paties įkurtoje „Atminties akademijoje“. Visuomenę Henrikas moko efektyvaus mąstymo, kuriam svarbu ne tik atminties lavinimo technikos, bet ir sąmoningas informacinės švaros palaikymas.
Ar žmogaus atmintis turi ribas, sluoksnius ar galiojimo laiką?
Nesu neuromokslininkas, tačiau iš savo praktikos esu pastebėjęs, kad visi prisiminimai išlieka, bet ne viską lengva prisiminti, nes viena informacija buvo vartojama dažniau nei kita.
Informacija, kuri yra vartojama kas dieną, prisimenama labai greitai ir lengvai. Pavyzdžiui, skaitymas daugumai iš mūsų yra pasąmoninis procesas. Kitaip tariant, mes neturime galvoti apie raides, skiemenis kaip vaikai darželyje, kurie dar tik pradeda mokytis pirmųjų raidžių.
Tačiau seni prisiminimai arba įgūdžiai, kurie buvo ilgai nenaudojami, reikalauja didesnių pastangų. Pavyzdžiui, važiuoti dviračiu po 10 metų pertraukos pradžioje gali pasirodyti keista ir neįprasta, bet po kiek laiko vėl įsivažiuojame.
Manau, kaip ir viskam, taip ir atminčiai riba kažkur yra, tačiau vargu ar kas nors ją pasiekė. Ilgai maniau, kad įsiminti 100 skaitmenų seką per 5 minutes yra neįmanoma. Susipažinęs su atminties metodikomis suvokiau, kad stipriai klydau.
Mes nežinome, kas dar bus išrasta, kokie metodai ir technologijos atsiras ateityje ir kokių galimybių tai mums suteiks. Manau, žmonijos galimybių ribos nuolat plečiasi, ir ne vien tik atminties lauke.
Šiandieninis informacinis srautas – itin didelis, netgi pribloškiantis. Kokie yra pirmieji žingsniai mokantis atsirinkti, nesiblaškyti ir susitelkti į esminę, tikslingą informaciją prieš ją patupdant ant atminties lentynos?
Tikslai ir prioritetai. Kai turime tikslą, atsiranda aiškūs prioritetai, ko reikia jam pasiekti, ir tada natūraliai įsijungia filtras viskam, įskaitant ir informaciją.
Manau, dažnesnė situacija yra ta, kai žmonės blaškosi, nes nesustoja savęs paklausti, ko jiems iš tiesų reikia gyvenime, kas jiems svarbu. Dažnai matau, kaip jie slopinasi maistu, informaciniu šlamštu, nuolatiniais vakarėliais, paviršutiniais santykiais ar spontaniškomis kelionėmis, nes negali pabūti su savimi, su savo vidiniais konfliktais ir išsiaiškinti, ko trūksta, ko reikia, kad laikui bėgant jaustųsi laimingesni ir būtų sėkmingesni.
Už visų neracionalių sprendimų (tarp jų ir chaotiško informacijos vartojimo), savęs švaistymo ir blaškymosi slepiasi emocijos, ir jos ne visada būna malonios, todėl žmonės bėga nuo savęs į socialinius tinklus, į alkoholio skyrių ar paniškai vengia vienatvės. Noriu pasakyti, kad aš taip pat nesu išimtis ir skaitytojai neturėtų manyti, jog su jais patarimais dalijasi šventasis, tačiau manau, kad dabar gyvenu sąmoningiau nei anksčiau, ir linkiu to ir jiems.
Mano išsakytos mintys įpakuotos į nemaloniai atrodančią dėžutę, bet joje slepiasi daug aukso grynuolių. Kas kas, tas ras. Visų kitų laukia kapitalizmas su trumpalaikiais gilesnių problemų sprendimais.
Kai kurie žmonės teigia, jog pastangos aprėpti kuo daugiau faktų visai nėra būtinos, nes keliais mygtuko paspaudimais viskas randama internete, kurį galima laikyti išoriniu žmogaus atminties disku. Kokia Tavo nuomonė?
Tie žmonės yra visiškai teisūs. Mokytis vien tam, kad būtum vaikščiojančia enciklopedija, tikintis, jog daug faktų pravers protmūšyje ir gal pasimatymuose, nėra tikslinga.
Taip pat sutinku, kad tikriausiai viską galima rasti internete, bet yra mažytis „bet“. Aš mėgstu sakyti, kad žinoti yra visada greičiau nei gūglinti. Socialinėje ir darbo aplinkoje visada labiau bus vertinamas tas, kuris žino atsakymą, o ne gali jį greitai surasti internete.
Aš asmeniškai geriau jausčiausi, jei chirurgas žinotų, ką daro, o ne vidury operacijos įsijungtų išsamų „YouTube“ vaizdo įrašą, aiškinantį, kaip viską sklandžiai atlikti.
Kokios yra efektyviausios atminties lavinimo technikos, galinčios padėti ne tik įsiminti rytojui, bet ir ilgam išlaikyti informaciją?
Prieš ką nors sakydamas noriu pabrėžti, kad vėl kalbu iš savo praktinės patirties. Nesu šios srities mokslininkas. Manau, įsiminimas susideda iš keleto etapų. Trys iš jų man yra labai akivaizdūs.
Pirmas – tai informacijos apdorojimas. Mes turime perskaityti, išgirsti, pamatyti, kad kažką įsimintume. Kitaip tariant, turime susipažinti su informacija, kurią norime įsiminti.
Antrasis – informacijos transformavimas. Esu linkęs sakyti, kad vaizdiniai yra pati populiariausia kalba pasaulyje. Kino, reklamos, kompiuterinių žaidimų, muzikos ir kitos industrijos kiaurą dieną mus bombarduoja vaizdiniais. Kodėl? Todėl, kad vaizdinys perduoda daugiausia informacijos per trumpiausią laiko tarpą. Būtent dėl to viską, ką norime įsiminti, privalome paversti vaizdiniu. Nesvarbu, ar tai būtų skaičiai (PIN kodas), žmonių vardai, įvairiausi faktai, užsienio kalbos žodžiai, – turime tai paversti vaizdiniu, nes vaizdiniai yra kur kas lengviau įsimenami nei abstraktus tekstas ar skaičių kratinys. Tam yra specialios metodikos, vadinamosios atminties technikos, tarp kurių populiariausios yra loci metodas ir sąsajų metodas. Apie šiuos metodus yra pakankamai straipsnių, knygų ir vaizdo pamokėlių internete, todėl apie juos išsamiau nekalbėsiu.
Trečiasis – kartojimas. Turime periodiškai sugrįžti prie tos informacijos, kurią norime atsiminti ilgam. Mūsų smegenys turi polinkį nuolat save optimizuoti, t. y. tai, kas nenaudojama, bus pamiršta. Girdėjau, kad ilgai lovoje pragulėję sunkios būklės pacientai vėliau atsigavę turi iš naujo mokytis vaikščioti. Taigi, pamiršti galima viską, tereikia visiškai apleisti konkretų prisiminimą ar įgūdį, todėl jei norite užmaršumo išvengti, nuolat sugrįžkite prie to, kas jums svarbu ir reikalinga.
Ar kuri nors iš šių technikų yra Tave išgelbėjusi iš keblios situacijos?
Keletą kartų teko dalyvauti verslo susitikimuose, kur gana dideliu greičiu apsikeitėme rankų paspaudimais ir vardais su kolegomis iš kitų įmonių. Po 4 valandų susitikimo su šiais žmonėmis prisiminiau visų jų vardus ir, užuot pasakęs „Iki visiems“, galėjau prieiti, paspausti ranką ir atsisveikinti vardu. Manau, išgelbėjau save nuo „čia tik dar vienas eilinis niekas, kurio man nereikia prisiminti“ įspūdžio.
Kaip šiandieną lavini savo atmintį?
Šiandieną aktyviam atminties lavinimui laiko visiškai neskiriu, nes esu pasiekęs tam tikrą lygį, kuriuo esu patenkintas. Galiu įsiminti daug informacijos ir kur kas greičiau nei dauguma su įsiminimo metodikomis nesusipažinusių žmonių, ir to kasdienybėje man visiškai pakanka. Tai nereiškia, kad leidžiu savo protui vegetuoti ir nieko neveikti. Tiesą sakant, priešingai. Kas dieną mokausi naujų dalykų ar tobulinu jau suformuotus įgūdžius kitose srityse, todėl smegenys ir atmintis vis tiek gauna daug darbo.
Kokie yra netiesioginiai atminties efektyvumo veiksniai? Turbūt prieš pasitelkiant atminties lavinimo technikas verta atsižvelgti ir į savo gyvenimo būdą ar įvairius išorinius veiksnius?
Veiksnių iš tiesų yra labai daug, tačiau, mano manymu, du svarbesni iš jų yra miegas ir stresas. Įsiminimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gerai funkcionuoja jūsų nervų sistema. Nuolatinė miego stoka ir stresas tikrai neigiamai paveiks gebėjimą įsiminti ir mokytis naujų dalykų. Esu tai patyręs ir pats. Sunku susikaupti ir mokytis, jeigu dėl ko nors labai nerimauji arba prastai išsimiegojai. Todėl jei tik turite galimybę, šalinkite streso šaltinius iš savo gyvenimo ir vietoje kavos puodelio pasirinkite lovą ir pagalvę, o jei tokių galimybių šiuo metu neturite, išsiaiškinkite, ką turite pakeisti, kad visa tai turėtumėte, antraip pasekmes pajausite per savo sveikatą.
Mokymasis mintinai, atkaklus faktų susidėjimas į galvą – vis dar plačiai paplitęs edukacinis metodas Lietuvos mokyklose. Ar manai, kad tai yra efektyvus ir toliau pagrindiniu laikytinas jauno žmogaus lavinimo būdas?
Manau, gera atmintis mokykloje tikrai praverstų. Jei gali greitai įsiminti faktus, tai galėsi greitai pradėti jais manipuliuoti ir spręsti problemas, uždavinius, lavinti mąstymą. Tačiau atminties lavinimo pamokų, kaip ir kitų svarbių temų, Lietuvos mokyklose nėra. Jei gali įsiminti 100 istorinių datų per 5 minutes arba įsiminti 100 anglų kalbos žodžių per 1 valandą, ar tikrai reikia taip ilgai mokytis mokykloje? Kyla grėsmė žmonių darbo vietoms.
O dar jei pagalvoji, kas būtų, jeigu nebandytume visko grūsti į mokinių galvas iš karto ir sistemingai mokytume, pavyzdžiui, pirmais metais tik lietuvių kalbos? Pradėtume nuo skaitymo, rašymo, eilėraščių, gramatikos ne versdami gilintis į Maironį ar romano „Altorių šešėly“ lyrinio subjekto išgyvenimus, o leisdami patiems pasirinkti dominantį turinį gimtąja kalba. „Skandalas! Absurdas!“ – šaukia pedagogai, išgirdę mano idėjas, bet ar realiame gyvenime tie, kurie bando mokytis visko iš karto, tapti visų galų meistrais, iš tiesų ko nors pasiekia? Hmmm… sporto, mokslo, verslo pasaulio pavyzdžiai rodo, jog laurus skina tie, kurie susitelkia kaip lazeris į vieną tikslą. Tad gal taip mokomo pirmoko lietuvių kalbos žinios ir įgūdžiai progresuotų labiau nei kitų per 12 metų ir antraisiais metais jau būtų galima nerti giliai į matematiką, kurios žinių lygis Lietuvoje vis pramuša rekordines žemumas. Na, bet čia tik idėja.
O kol kas šou privalo tęstis. Ir toliau nuo mažų dienų užverčiame mokinius dešimčia disciplinų, neduodame jokių metodų, kaip mokytis, ir tikimės, kad pavargę, vyresnio amžiaus, mažas algas gaunantys pedagogai nukaldins šviesią Lietuvos ateitį. Baikit, nemanau. Bet jei niekas nevykdo jokių rimtesnių reformų, tai gal rezultatas tenkina? Prasčiau išlavinti vaikai užaugę lengviau tiki rinkimų pažadais.
Na bet atmintis gali būti lavinama ir už valstybinės mokyklos ribų, pavyzdžiui, Tavo įkurtoje „Atminties akademijoje“. Kada ir kodėl ją įkūrei?
Pirmieji žingsniai buvo žengti, kai pirmą kartą su keletu rinkodaros ir dizaino specialistų susėdome prie stalo aptarti, kaip turėtų atrodyti „Atminties akademijos“ interneto puslapis. Taigi sakyčiau, kad 2015 metų pradžioje ir įkūriau akademiją.
Mane motyvavo tai, kad norėjau savo veiklos, savo verslo, kuris būtų ne tik pelningas, bet ir įdomus, įtraukiantis, ir tuo metu buvau stipriai pasinėręs būtent į atminties lavinimą. Puikiai supratau atminties technikų teikiamą naudą ir tikėjausi, jog galėsiu paskleisti šias metodikas po Lietuvos mokyklas ir taip palengvinti šiuolaikinių moksleivių mokymosi naštą, nes, mano nuomone, būtent disbalansas tarp krūvio ir mokymosi metodikų sukelia stresą ir nepasitenkinimą, o šie galų gale kiekvienais metais prieš egzaminus transformuojasi į liūdnus straipsnius naujienų portaluose. Dirbdamas su mokyklomis supratau, jog vieno seminaro ar kurso nepakaks, kad pasiektume ilgalaikių rezultatų, ir fiziškai visų švietimo įstaigų aplankyti taip pat nepavyktų, todėl dabar perėjau į internetinę erdvę ir mokymus organizuoju nuotoliniu būdu.
Akademijoje siūloma įvairių anglų kalbos mokymosi kursų. Kuo jie skiriasi nuo įprastų kalbos kursų?
Dabar labai populiaru sakyti: „Mes kitokie, unikalūs, vieninteliai ir nepakartojami.“ Iš tikrųjų tai visa informacija apie anglų kalbą yra internete nemokamai, tačiau esmė yra struktūra ir mokymo sistema. Aš linkęs remtis principu „skaldyk ir valdyk“ – įvaldyk vieną įgūdį ir tada imkis kito, sudėtingesnio. Gal tai ir yra mūsų unikali savybė, nes pastebiu, kad kitose mokyklose bandoma mokyti visko iš karto: žodynas, gramatika, įvairios išimtys, kalbėjimo praktika, ir visa tai per vieną valandą.
Kelių darbų darymas vienu metu yra didžiausias efektyvaus mokymosi priešas. Taip mokydamiesi išblaškote dėmesį, greičiau pavargstate ir mokotės kur kas ilgiau, nei turėtumėte. Laiko atgal nepasuksite ir papildomai prie savo gyvenimo nepridėsite, todėl leiskite jį išmintingai ir mokykitės protingai.
Kaip atrodo „Atminties akademijos“ įkūrėjo gyvenimas? Kaip Tavo atmintis susitvarko su verslui būdingais organizaciniais reikalais, nenumatytais įvykiais ir įtampa?
Gyvenimas įdomus, bet tikrai ne kiekvienam. Smagu turėti daugiau laisvės ir kontrolės nepaisant savo aplinkybių. Gali keltis, kada nori. Gali viduryje dienos išeiti pasivaikščioti ar nuvykti pas gydytoją. Seniai pamiršau, ką reiškia stovėti kamštyje. Renkuosi, su kuo ir kiek laiko dirbu, ir neprivalau toleruoti žmonių, kurie man tiesiog nepatinka. Viskas priklauso nuo manęs ir suvokiu, jog kiekvieną klaidą galiu įvertinti eurais. Laiku neišsiųstas laiškas, rodos, smulkmena, tačiau pardavimo srityje tai susideda į solidžias sumas.
Nežinojimas tikriausiai yra pats žiauriausias iššūkis versle. Ko nors nemoki? Nežinai? Turi du pasirinkimus: mokaisi pats, o tai įprastai kainuos kur kas daugiau laiko, nei atrodo, arba kažką samdai. Jei tas kažkas pajaus, kad tu nieko nesupranti apie reikalingą paslaugą, ruoškis plačiai atverti piniginę. Todėl manau, kad sėkmingi verslininkai nuolatos turi mokytis ir tobulėti. Kito kelio nėra.
Apskritai versle esi patikrinamas visokeriopai. Ne tik kaip verslininkas, bet ir kaip žmogus. Kiek jėgų savyje turi, kaip stipriai tiki savo idėja, ką esi pasiruošęs paaukoti, kad pasiektum savo tikslą, ir gera atmintis toli gražu ne visada išgelbės nuo sunkesnių periodų ar iššūkių. Taigi, visi reikalai, nenumatyti įvykiai ir įtampa įveikiami turint aiškų tikslą ir atkaklumo. Jei to neturėčiau, seniausiai būčiau grįžęs į darbo rinką kaip samdomas darbuotojas.
Ar įmanoma išjungti atmintį, kai ši dūzgia ir neleidžia užmigti po dienos darbų? Papasakok apie metodus.
Reikia sukurti sau sąlygas dienos pabaigoje „nulūžti“. Kokios tos sąlygos? Nuovargis, tamsa, tyla. Per darbo dieną visi susiduriame su psichologiniais krūviais, kurie stipriai išvargina ir gal net sukelia įtampą. Ji lydi mus iki pat nakties, bet dauguma žmonių nepadaro tą įtampą pašalinančio atsispaudimo ar pritūpimo per visą darbo savaitę. Pirmas patarimas – sunkūs fiziniai pratimai. Pabrėžiu – sunkūs. Jūsų širdies ritmas turi pakilti, turite kaip reikiant suprakaituoti ir tokios būsenos išlikti bent 40 minučių. Pasirinkite sporto šaką ir reguliariai atlikite intensyvias fizines treniruotes. Dienos pabaigoje, kai organizmo baterija bus visiškai išsekusi, net ir norėdami negalėsite galvoti apie rūpesčius.
Tamsa ir tyla, manau, yra akivaizdi sąlyga, tik ne visada taip lengvai įgyvendinama. Ausų kištukai, kaukės ant akių gali būti neblogos priemonės. Ramesnė kaimynystė, būstas, esantis atokiau nuo judrios gatvės, kuria kas rytą būtinai turi pravažiuoti policija su sirenomis, irgi padeda. Taip pat venkite kavos ir nustokite naudotis telefonais, kompiuteriais ir kitais elektroniniais prietaisais bent valandą prieš miegą. Žinau, kad lengviau pasakyti nei padaryti, bet stebuklingos priemonės neturiu ir aš. Stengiuosi užtikrinti aplinkybes, kurios būtinos geram poilsiui. Štai ir viskas.
Kaip susitvarkyti su nepageidaujama informacija ir palikti vietos tam, kas iš tikrųjų svarbu?
Aš esu priverstas būti socialiniuose tinkluose. Tai – mano darbo dalis. Ten yra mano klientai, ten sukasi mano reklama, bet asmeniškai aš nenoriu ten būti. O šios platformos yra sukurtos taip, kad mes sugaištume kuo daugiau laiko žiūrėdami į vieni kitų melagingus gyvenimus. Na, niekas negyvena tik pozityviai ir vien kelionėse. Baikite, žmonės.
Todėl, atsisiunčiau priedą (angl. „add-on“) „Google Chrome“ naršyklėje, kuris pašalina visą nuolat atnaujinamą turinį ir vietoje dailių nuotraukyčių ar reklamų matau tokias citatas kaip „Carpe diem“. Nežinau, kaip gyvena mano draugai, kas nutiko pasaulyje ir panašiai. Ir man nereikia. Susitiksim – papasakos, jei pasaulyje iš tiesų įvyko kažkas svarbaus ir tai man daro tiesioginę įtaką. Kas nors pasijaus protingas tokį neinformuotą tamsuolį apšvietęs ir šitaip bus sukurta visiems naudinga situacija.
Živilė Kasparavičiūtė
Nuotraukos iš asmeninio H. Šalūgos archyvo
The post Atminties lavinimo specialistas Henrikas Šalūga: „Kai turime tikslą, įsijungia aiškūs prioritetai“ appeared first on Žurnalas Lietuvė.