Kai tėvai galvoja apie vaiko pasiruošimą mokyklai, dažniausiai įsivaizduoja raides, skaičius ar net skaitymą. Tačiau vis daugiau specialistų akcentuoja: svarbiausia – ne ką vaikas žino, o kaip jo kūnas pasiruošęs išmokti. O štai čia ir prasideda smulkiosios motorikos istorija. Kartais – pamiršta, kartais – nuvertinta, bet iš tikrųjų tai viena svarbiausių pasiruošimo mokyklai dalių.
Smulkioji motorika – ne „mandresni“ pirštų pratimai
Kai kalbame apie smulkiąją motoriką, dažnam tai siejasi tik su pieštuku ir popieriumi. Bet tai tik maža dalis. Tai gebėjimas suimti, spausti, lankstyti, raityti. Vaiko rankų miklumas daro įtaką ne tik rašymui – jis lemia net gebėjimą užsisegti sagą, išsitraukti sąsiuvinį ar nesuplėšyti lapo jį verčiant.
Pavyzdžiui, kai vaikas nemoka teisingai laikyti pieštuko, rašymas tampa kankyne. Pirštai pavargsta, linijos nelygios, raidės šokinėja. Vaikas ima savimi nepasitikėti, mokymasis kelia įtampą, o mokytojas dažniau pastebi ne rezultatus, o pastangas susitvarkyti.
Sensorika – daugiau nei žaidimas
Sensorinis pasaulis – tai vaiko tiltas į pažinimą. Kuo labiau aktyvūs pojūčiai, tuo stipriau smegenys mokosi. Būtent todėl tiek daug naudos duoda veiklos, kurios sujungia rankų darbą su sensorika – plastilino minkymas, rūšiavimas pagal faktūras, smėlio žaidimai, net vandens taškymai.
Šiame kontekste verta pasižvalgyti į https://eduko.lt/ siūlomas lavinamąsias priemones. Ten ne tik žaislai, bet ir veiklos, kurias išbando realūs pedagogai. Nuo sensorinių kortelių iki smulkių konstruktorių – kiekvienas pasirinkimas paremtas ne mada, o supratimu, ko vaikui iš tiesų reikia.
Ką sako specialistai?
Kalbėjome su keliomis darželio auklėtojomis, dirbančiomis priešmokyklinėse grupėse. Jos vieningai sako: vaikai, kurie turi stiprią smulkiąją motoriką, dažniau jaučiasi „stiprūs“ ir emocine prasme. Jie geba atlikti užduotis be nusivylimo, mažiau bijo klaidų ir dažniau užbaigia pradėtus darbus.
„Mačiau vaiką, kuris nemėgo jokių piešimo veiklų. Kai daviau jam pincetą ir mažus kamuoliukus, jis net pats nepajuto, kad stiprina pirštų valdymą. Po mėnesio ėmė pats imti flomasterius – iš smalsumo. Be jokios prievartos“, – dalijasi priešmokyklinės grupės pedagogė.
Kaip padėti vaikui namuose?
Patarimų daug, bet veikia tai, kas paprasta ir linksma. Smulkioji motorika lavinama per kasdienybę. Reikia tik leisti vaikui būti aktyviu.
Pabandykite šiuos dalykus:
surūšiuoti pupeles, makaronus ar karoliukus
suverti siūlą į adatą (vaikišką, be aštraus galo)
iš plastilino lipdyti formas, raideles ar gyvūnus
iškarpyti laikraščius, žurnalus – kuo daugiau linijų, tuo geriau
daryti sensorinę dėžę su kruopomis, akmenėliais, mygtukais
Svarbiausia – nespauskite, o kvieskite. Kartais geriausias mokytojas yra tėvų dalyvavimas ir tikras domėjimasis. Vaikas jaučia, kai daro kažką ne „teisingai“, o smagiai.
Jei vaikas dar nemoka skaityti ar skaičiuoti, jis vis tiek gali būti pasiruošęs mokyklai. Jei jo pirštai juda laisvai, jei jis gali iškirpti, paspausti, laikyti, jungti – vadinasi, jo kūnas pasiruošęs mokytis. Toks pasiruošimas – nematomas, bet labai svarbus.
Jeigu norisi padėti vaikui ruoštis be streso, pradėkite nuo smulkių žingsnių. Pažaiskite. Įjunkite sensoriką. Ir leiskite mažoms rankytėms atrasti didelius dalykus.Rekomenduojame apsilankyti eduko.lt ir išsirinkti priemones, kurios padės jūsų vaikui augti žaidžiant.
