Vos vaikui pradėjus tvirčiau vaikščioti, tėvams kyla tas pats klausimas – nuo ko pradėti? Vieni renkasi triratuką, kiti iš karto perka balansinį dviratį, o socialiniuose tinkluose nuomonių tiek daug, kad apsispręsti dar sunkiau. Atrodo, jog kiekvienas turi savo tiesą.
Vis dėlto vieno atsakymo, tinkančio visiems vaikams, nėra. Daug kas priklauso nuo vaiko amžiaus, drąsos, fizinio aktyvumo ir net charakterio. Vienam mažyliui norėsis kuo greičiau lėkti pirmyn, kitam pirmiausia reikės laiko priprasti prie naujos transporto priemonės. Todėl prieš priimant sprendimą verta suprasti, kuo šios dvi priemonės skiriasi ir kokiais atvejais viena gali būti geresnis pasirinkimas už kitą.
Triratukas suteikia daugiau saugumo pirmiesiems bandymams
Mažesni vaikai dažnai dar tik mokosi valdyti savo kūną. Jiems svarbu jaustis stabiliai ir drąsiai. Būtent dėl šios priežasties vaikiški triratukai daugelį metų išlieka populiarūs. Trys ratai suteikia daugiau stabilumo, todėl vaikui lengviau atsisėsti, pajudėti ir sustoti. Jam nereikia galvoti apie pusiausvyrą. Visas dėmesys nukrypsta į pedalų mynimo judesį ir vairo valdymą.
Tėvams tai dažnai reiškia daugiau ramybės, o vaikui – mažiau baimės pirmųjų pasivažinėjimų metu.
Balansinis dviratis moko įgūdžių, kurie pravers ateityje
Pastaraisiais metais balansiniai dviračiai tapo labai populiarūs. Ir tam yra rimta priežastis.
Važiuodamas tokiu dviračiu vaikas pats mokosi išlaikyti pusiausvyrą, koordinuoti judesius ir pasitikėti savo kūnu. Šie įgūdžiai vėliau labai palengvina perėjimą prie dviračio su pedalais.
Daugelis tėvų nustemba pamatę, kad vaikai, kurie ilgiau važinėjo balansiniu dviračiu, dažnai išmoksta važiuoti įprastu dviračiu beveik be jokios pagalbos.
Svarbiausia atsižvelgti į vaiką, o ne į madą
Kartais tėvai pasirenka tai, kas tuo metu populiariausia. Vis dėlto kiekvienas vaikas vystosi skirtingai.
Vieni dvejų metų mažyliai jau puikiai jaučiasi ant balansinio dviračio. Kiti to paties amžiaus vaikai dar nori stabilesnės atramos ir jaučiasi geriau važiuodami triratuku.
Viena šeima pasakojo, kad sūnui nupirko balansinį dviratį, nes visi draugai rekomendavo būtent jį. Tačiau berniukas vis vengdavo važiuoti. Po kelių savaičių tėvai išbandė triratuką. Situacija pasikeitė akimirksniu. Vaikas pradėjo pats prašytis į lauką ir kasdien vis ilgiau važinėjo.
Po metų jis be jokios baimės persėdo ant balansinio dviračio. Tiesiog tam reikėjo šiek tiek daugiau laiko.
Judėjimo džiaugsmas svarbesnis už greitą rezultatą
Kartais norisi, kad vaikas kuo anksčiau išmoktų važiuoti dviračiu. Tačiau skubėjimas retai duoda naudos.
Jeigu mažylis jaučiasi saugiai ir važinėjimas jam kelia džiaugsmą, jis pats norės tobulėti. Kai kiekvienas pasivažinėjimas tampa smagia pramoga, nauji įgūdžiai ateina natūraliai.
Visai kitaip nutinka tada, kai pasirinkta priemonė kelia baimę. Tokiu atveju vaikas pradeda vengti važinėti ir praranda susidomėjimą.
Abu pasirinkimai gali papildyti vienas kitą
Neretai tėvai svarsto, kuris variantas yra geresnis. Iš tiesų šios dvi transporto priemonės viena kitai nekonkuruoja.
Mažesniame amžiuje vaikiški triratukai padeda priprasti prie judėjimo, vairo valdymo ir savarankiško važiavimo. Vaikui augant natūraliai ateina laikas balansiniam dviračiui, kuris ugdo pusiausvyrą ir pasiruošimą pirmajam dviračiui su pedalais.
Toks nuoseklus kelias daugeliui vaikų būna lengviausias ir maloniausias.
Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris skatina norą važiuoti
Tėvai dažnai ieško vieno universalaus atsakymo, tačiau svarbiausias rodiklis yra pats vaikas. Jeigu jam smagu, jis nori išeiti į lauką, pats lipa ant pasirinktos transporto priemonės ir po kiekvieno pasivažinėjimo šypsosi, vadinasi pasirinkimas buvo teisingas.
Kartais pirmasis pirkinys bus triratukas, kartais iš karto pasiteisins balansinis dviratis. Svarbiausia nesilyginti su kitais vaikais ir neskubinti natūralaus mokymosi. Kai vaikas juda savo tempu, kiekviena nauja patirtis suteikia daugiau pasitikėjimo, o važinėjimas tampa mėgstama kasdienės vaikystės dalimi.
