Daugelis žmonių galvoja labai paprastai – jeigu lenta impregnuota, vadinasi ji automatiškai tarnaus ilgai. Parduotuvėje tokia mediena atrodo tvarkinga, spalva graži, o pardavėjas dažnai pažada kad problemų nebus daug metų. Tačiau realybėje po kelių sezonų vienų terasa vis dar atrodo puikiai, o kitų lentos pradeda juoduoti, sukinėtis ar net pūti kampuose.

Skirtumas dažniausiai slypi viename dalyke apie kurį pradžioje mažai kas galvoja. Tai ne pati lenta ir net ne impregnavimo spalva. Viskas atsiremia į drėgmės pasišalinimą. Patyrę meistrai nuolat kartoja, kad impregnuotos lentos bijo ne lietaus, o stovinčio vandens.

Lietuvoje tai labai gerai matosi po žiemos. Vienos terasos pavasarį atrodo beveik kaip naujos, kitose jau po dvejų metų atsiranda minkštėjančių vietų. Ir dažniausiai problema būna padaryta dar montavimo dieną.

Blogiausia kas gali nutikti medienai – nuolatinė drėgmė

Žmonės dažnai galvoja kad didžiausias priešas yra šaltis ar saulė. Iš tikrųjų daug daugiau žalos pridaro drėgmė kuri neturi kur pasišalinti. Kai lentos sumontuojamos per arti viena kitos arba po terasa nėra gero oro judėjimo, mediena nuolat lieka drėgna. Tada prasideda lėtas ir beveik nepastebimas gedimas. Iš pradžių atsiranda pilkumas, vėliau tamsios dėmės, o po kelių metų kai kurios vietos pradeda minkštėti. Žmogus stebisi, nes juk rinkosi impregnuotą variantą.

Vienas vyras kuris prieš ketverius metus įsirengė terasą prie sodo namelio pasakojo labai paprastą istoriją. Lentoms negailėjo pinigų, rinkosi brangesnį variantą. Tačiau montuojant norėjo „gražesnio vaizdo“, todėl paliko mažesnius tarpus tarp lentų. Po kelių žiemų terasa pradėjo juoduoti. Kai atvažiavo meistrai, pirmas jų klausimas buvo apie ventiliaciją ir tarpelius.

Kodėl meistrai tiek daug kalba apie tarpelius

Iš šono gali atrodyti smulkmena. Keli milimetrai daugiau ar mažiau. Tačiau būtent tie tarpai dažnai lemia ar impregnuotos lentos tarnaus penkerius metus ar penkiolika.

Mediena juda nuolat. Vasarą plečiasi, žiemą traukiasi. Jei nėra vietos judėjimui ir vandens nubėgimui, paviršius pradeda kentėti daug greičiau. Dėl to patyrę montuotojai beveik visada palieka daugiau erdvės nei norėtų pats klientas.

Kartais žmonės ginčijasi, nes pradžioje tarpeliai atrodo per dideli. Bet po metų viskas susilygina natūraliai. Tie kurie to nežino, vėliau dažnai moka už taisymus.

Vien impregnavimo neužtenka

Dar viena klaida – žmonės įsivaizduoja kad impregnavimas reiškia visišką apsaugą nuo visko. Taip nėra. Impregnuotos lentos ilgiau atlaiko drėgmę, grybelį ir temperatūros pokyčius, tačiau jos vis tiek reikalauja normalios priežiūros.

Didžiausios problemos atsiranda tada kai terasa visą laiką būna šešėlyje arba po lietaus nespėja išdžiūti. Tokiose vietose net gera mediena pradeda senti greičiau.

Meistrai dažnai rekomenduoja bent kartą per sezoną:

• nuplauti susikaupusį purvą
• patikrinti ar neužsikimšo vandens nubėgimas
• stebėti ar nesikaupia samanos
• atnaujinti apsauginį sluoksnį jei mediena pradeda sausėti

Ir čia nereikia jokios sudėtingos priežiūros. Kartais užtenka paprasto dėmesio kurio žmonės tiesiog pamiršta.

Kaina ne visada parodo tikrą kokybę

Įdomiausia tai, kad brangiausios lentos nebūtinai išgyvena ilgiausiai. Jei montavimas padarytas blogai, problemos prasideda nepriklausomai nuo kainos. Todėl geri specialistai dažnai daugiau klausinėja apie pagrindą ir konstrukciją nei apie pačią lentą.

Yra žmonių kurie renkasi vidutinės kainos impregnuotą medieną ir po septynerių metų vis dar džiaugiasi tvarkinga terasa. Tuo metu kiti sumoka dvigubai daugiau, tačiau po kelių sezonų jau ieško remonto. Todėl svarbiausia tampa ne reklaminiai pažadai, o visas bendras vaizdas. Kaip paruoštas pagrindas, ar bus gera ventiliacija, ar vanduo turės kur nubėgti. Būtent tos detalės ir nusprendžia kaip ilgai impregnuotos lentos iš tiesų išliks tvarkingos Lietuvos orais.

Galų gale žmonės kurie jau turi patirties dažniausiai pasako tą patį – gera terasa prasideda ne nuo gražios spalvos kataloge. Ji prasideda nuo teisingai padaryto pagrindo apie kurį pradžioje mažai kas galvoja.